Finansiniai nusikaltimai ir sukčiavimas: kaip atpažinti ir išvengti?

Finansiniai nusikaltimai ir sukčiavimas: kaip atpažinti ir išvengti?

Skaitmeniniame amžiuje finansiniai nusikaltimai tapo viena didžiausių grėsmių tiek privatiems asmenims, tiek įmonėms. Sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip išvilioti pinigus ar asmens duomenis, o technologijų pažanga jiems tik padeda. Jie sugeba apsimesti bankais, įmonėmis, net artimaisiais, todėl net ir budriausi žmonės kartais pasimeta. Kad išvengtume nuostolių, svarbiausia žinoti, kokie sukčiavimo būdai yra dažniausi, kokius požymius jie turi ir kokių priemonių galima imtis, kad apsaugotume savo finansus.

Dažniausi sukčiavimo tipai
Investicinis sukčiavimas. Viena populiariausių schemų – siūlomos „unikalios investicijos“ į kriptovaliutas, akcijas ar startuolius, kur žadama 30–50 % mėnesinė grąža. Sukčiai paprastai sukuria profesionaliai atrodančias svetaines, imituoja grafikus ir net pateikia „kitų investuotojų“ atsiliepimus. Iš pradžių gali net leisti atsiimti nedidelę sumą, kad įgytų pasitikėjimą, tačiau vėliau investuoti pinigai dingsta be pėdsako. Patikimumą galima patikrinti ieškant įmonės registro, licencijų ir realių atsiliepimų.

Sukčiavimas suteikiant paskolas. Tai atvejai, kai neaiškūs asmenys siūlo paskolas be pajamų patikros ar itin mažomis palūkanomis. Dažniausiai reikalaujama sumokėti „administracinį mokestį“ iš anksto. Paskola niekada nesuteikiama, o sumokėti pinigai nebegrąžinami. Kartais net pasirašomos suklastotos sutartys. Todėl visuomet verta rinktis tik oficialias, registruotas ir patikimas įstaigas, kurios veikia skaidriai ir laikosi įstatymų.

Paveldėjimo ar labdaros sukčiavimas. Tai klasikinis „nigerietiškų laiškų“ principas, tik šiandien pritaikytas įvairioms formoms. Žmonės gauna pranešimus apie tariamą paveldėtą milijoną iš tolimų giminaičių ar apie labdarą, kurią reikia paskirstyti. Norint „atsiimti“ lėšas, prašoma sumokėti mokesčius ar atskleisti banko duomenis. Tokie laiškai vis dar apgauna nemažą dalį žmonių, nes žaidžia su emocijomis – viltimi gauti didelę pinigų sumą be pastangų.

Duomenų viliojimas (phishing). Tai bene pavojingiausia forma, nes ji dažnai atrodo visiškai patikima. Sukčiai siunčia el. laiškus ar SMS, apsimesdami bankais, „Regitra“ ar net „Sodra“. Laiškuose prašoma paspausti nuorodą ir prisijungti prie paskyros. Nukreipiama į netikrą puslapį, kuris vizualiai identiškas oficialiam. Įvedus duomenis, jie patenka sukčiams, kurie gali prisijungti prie sąskaitos ir pavogti pinigus. Pagrindinė taisyklė – niekada nesuvedinėti slaptažodžių iš nuorodų, o į banką jungtis tik per oficialią svetainę ar mobiliąją programėlę.

Sukčiavimas suklastotomis sąskaitomis. Dažnai pasitaiko verslo aplinkoje, kai įmonės buhalterijai atsiunčiamos netikros sąskaitos už tariamas paslaugas. Jei buhalteris skubėdamas nepatikrina, pinigai pervedami tiesiai sukčiams. Tai gali būti net nedidelės sumos – keli šimtai eurų, bet per metus tokie nuostoliai įmonėms skaičiuojami dešimtimis tūkstančių. Privatiems asmenims tai pasireiškia kaip netikros sąskaitos už komunalinius ar ryšio paslaugas.

IBAN sukčiavimas. Nusikaltėliai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp įmonių ir pakeičia sąskaitose nurodytą banko sąskaitos numerį. Išoriškai viskas atrodo normalu, tik pinigai pervedami ne tikram tiekėjui, o sukčiams. Šis sukčiavimas ypač pavojingas, nes net atidus buhalteris gali nepastebėti smulkaus pakeitimo – vienos raidės ar skaičiaus IBAN serijoje.

Sukčiavimas apsimetant įmonės vadovu. Darbuotojai gauna elektroninius laiškus, kurie atrodo tarsi atsiųsti vadovo. Juose prašoma skubiai atlikti pervedimą ar perduoti konfidencialius duomenis. Sukčiai pasitelkia psichologinį spaudimą – vadovas yra autoritetas, o situacija pateikiama kaip „labai skubi“. Jei nėra patvirtinimo procedūrų, toks laiškas gali priversti darbuotoją atlikti klaidingą veiksmą.

Sukčiavimas prisidengiant loterijomis. Žmonės sulaukia pranešimų, esą jie laimėjo loterijoje ar konkurse. Kad gautų prizą, reikia sumokėti „administracinį mokestį“ arba pateikti banko kortelės duomenis. Neretai siunčiami ir netikri čekiai ar dokumentai, kad atrodytų įtikinamiau. Rezultatas visada tas pats – jokio prizo, tik prarasti pinigai ar duomenys.

Kaip atpažinti sukčiavimą?
Pirmas požymis – skubos atmosfera. Jei laiške ar skambutyje kartojama, kad reikia veikti „nedelsiant“, tai turėtų kelti įtarimą. Antras požymis – per gera, kad būtų tiesa: pažadai apie didžiulę investicijų grąžą, nemokamus prizus ar paskolas be jokių sąlygų. Trečias signalas – neatitikimai: gramatinės klaidos laiške, keistas siuntėjo adresas, neįprasti telefono numeriai. Svarbiausia – niekada neskubėti. Jei kyla abejonė, geriau pasitikrinti oficialiai – paskambinti į instituciją ar pasikonsultuoti su artimaisiais.

Kaip išvengti finansinių nusikaltimų?
- Naudokite stiprius, skirtingus slaptažodžius ir įjunkite dviejų faktorių autentifikaciją.
- Niekada nespauskite įtartinų nuorodų ir nesuvedinėkite prisijungimo duomenų nepatikrintose svetainėse.
- Visada tikrinkite, ar įmonė, siūlanti paskolą ar paslaugą, yra oficialiai registruota.
- Įmonės viduje būtina nustatyti aiškias procedūras: kas gali tvirtinti sąskaitas, kas atsakingas už pervedimus.

Kaip elgtis susidūrus su sukčiavimu?
Jeigu gavote įtartiną laišką ar skambutį, pirmas žingsnis – išlikti ramiai ir nieko nedaryti skubotai. Nesidalinkite jokiais duomenimis – nei prisijungimų, nei kortelių numerių, nei asmens kodo. Jei atlikote piniginį pervedimą sukčiams, nedelsdami kreipkitės į savo banką – kuo greičiau informuosite, tuo didesnė tikimybė, kad pervedimas bus sustabdytas. Kitas svarbus veiksmas – pranešti policijai ir pateikti visą gautą informaciją: laiškus, telefono numerius, pavedimo kopijas. Tai padės ne tik jums, bet ir kitiems žmonėms, nes tokie atvejai registruojami ir tiriami. Jei turite abejonių, visada pasitarkite su artimaisiais ar patikimais specialistais – kartais iš šono lengviau pastebėti apgaulės požymius.