Sukčiai keičia taktiką: kaip atpažinti naujausias schemas
Sukčiai keičia taktiką: kaip atpažinti naujausias schemas
Finansiniai nusikaltimai nuolat keičiasi, todėl šiandien sukčiai vis dažniau pasitelkia ne techninius įsilaužimus, o žmonių pasitikėjimą. Jie kuria įtikinamas istorijas, apsimeta gerai žinomomis institucijomis ir siekia paskatinti žmogų pačiam atskleisti jautrią informaciją ar pervesti pinigus. Todėl svarbu žinoti, kokios sukčiavimo schemos plinta, kaip jas atpažinti ir kokių veiksmų imtis įtarus apgaulę.
Telefoniniai ir elektroniniai sukčiai tampa vis įtikinamesni
Finansiniai sukčiai ir telefoniniai sukčiai dažnai prisistato bankų, valstybės institucijų, siuntų tarnybų ar kitų gerai žinomų organizacijų atstovais. Pokalbio metu jie stengiasi sukelti skubos jausmą ir įtikinti, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų. Pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko vadinamasis vishing, phishing ir smishing. Vishing – tai bandymas išvilioti duomenis telefonu, phishing – apgaulingais el. laiškais, o smishing – melagingomis SMS žinutėmis. Visų šių metodų tikslas tas pats – išgauti prisijungimo duomenis, mokėjimo kortelių informaciją ar paskatinti atlikti pinigų pervedimą.
Netikri bankų skambučiai ir SMS – viena dažniausių apgavysčių
Viena populiariausių apgavysčių – netikri bankų skambučiai ir SMS. Sukčiai gali pranešti apie tariamai įtartinas operacijas, užblokuotą paskyrą ar būtinybę patvirtinti mokėjimą. Kartais jie siunčia nuorodas į interneto svetaines, kurios atrodo labai panašios į tikras. Svarbu prisiminti, kad finansų įstaigos telefonu ar trumpąja žinute neprašo atskleisti interneto banko prisijungimų, mokėjimo kortelės PIN kodų, vienkartinių patvirtinimo kodų ar kitų konfidencialių duomenų. Gavus įtartiną pranešimą, saugiausia nespausti jokių nuorodų ir pačiam susisiekti su įstaiga oficialiais kontaktais.
Investiciniai pasiūlymai, žadantys greitą pelną
Dar viena dažna apgaulės forma – investiciniai sukčiai. Jie žada neįprastai didelį pelną per trumpą laiką ir dažnai spaudžia priimti sprendimą nedelsiant. Tokie pasiūlymai gali būti platinami telefonu, socialiniuose tinkluose, elektroniniu paštu ar reklaminiuose skelbimuose.
Dažnai naudojama ir socialinė inžinerija – psichologiniai metodai, kuriais siekiama pelnyti žmogaus pasitikėjimą. Sukčiai gali ilgą laiką bendrauti, kurti patikimo specialisto įvaizdį arba pasinaudoti baime, smalsumu ar noru greitai uždirbti. Būtent emocinis spaudimas dažnai tampa pagrindiniu apgaulės įrankiu.
Kaip sumažinti riziką tapti sukčių auka?
Jeigu kyla klausimas, kaip atpažinti sukčius, verta atkreipti dėmesį į kelis požymius. Įtarimų turėtų kelti skubinimas, prašymai išlaikyti informaciją paslaptyje, reikalavimai pateikti prisijungimo duomenis ar atlikti skubų mokėjimą. Taip pat reikėtų kritiškai vertinti netikėtus pasiūlymus, kurie atrodo pernelyg geri, kad būtų tikri.
Svarbu laikytis saugaus atsiskaitymo internetu principų – naudoti tik patikimas interneto svetaines, nesidalinti prisijungimo duomenimis su kitais asmenimis, reguliariai atnaujinti naudojamų įrenginių operacines sistemas ir programas bei atidžiai tikrinti interneto adresus prieš jungiantis prie paskyrų ar atliekant mokėjimus.
Ką daryti, jei įtariate sukčiavimą?
Jeigu manote, kad galėjote tapti apgaulės auka, svarbu veikti kuo greičiau. Ką daryti tapus sukčių auka? Pirmiausia reikėtų kuo skubiau susisiekti su savo finansų įstaiga ir informuoti apie situaciją. Jei buvo atskleisti prisijungimo duomenys ar atlikti įtartini mokėjimai, gali būti imamasi papildomų saugumo priemonių. Apie sukčiavimo atvejį taip pat būtina kuo greičiau pranešti teisėsaugos institucijoms ir vadovautis oficialiais Lietuvos banko bei policijos įspėjimais apie naujai plintančias sukčiavimo schemas. Reguliarus domėjimasis naujausia informacija ir atsargumas kasdienėse situacijose padeda gerokai sumažinti riziką tapti finansinių nusikaltėlių taikiniu.